Genialiojo prancūzų rašytojo Gi de Mopasano novelės apie meilę, apie grožį, apie gyvenimą... Negali jų skaityti nesijaudindamas, nes tai ne tik rašytojo personažų gyvenimas, bet ir mūsų švelniosios ir liūdnosios akimirkos

Arkādijs Strugackis Boriss Strugackis Nenorunātās tikšanās Svešās planētas sūtņi ; Mazais Cilvēkbērns ; Pikniks ceļa malā Grāmata Ievietotie trīs stāsti raksturo brāļu Strugacku daiļra­des trīs attīstības posmus. «Svešas planētas sūtņi» Ir tipisks pie­dzīvojumu fantastikas paraugs, kas apraksta kāda arheologa lido­jumu ar «Klīstošo holandieti» kosmosā. «Mazajā Cilvēkbērnā» parādīta Zemes cilvēku sastapšanās ar citas civilizācijas pārvei­dotu būtni. Stāstu «Pikniks ceļa malā» var uzskatīt par filozo­fiskās fantastikas darbu. Mūsu Zemi jau apmeklējuši Citplanētieši un atstājuši šeit brīnumainas lietas, ko cllvēki pagaidām neprot Izmantot. Tās ir kā atbildes uz jautājumiem, kurus mēs vēl ne­esam sev uzdevuši. «Fantastiku mēs uzskatām par daļu no plašās literatūras plūsmas. Tāpēc uz to attiecinām visas literatūras likumības, kaut arī ar dažām specifiskām īpatnī­bām, kas raksturo šo žanru. Rakstnieka reālista pamatlikums: «Raksti tikai to, ko labi zini,» — rakstniekam fantastam skan šādi: «Raksti vai nu par to, ko labi zini, vai par to, ko neviens nezina.»» Arkādijs un Boriss Strugacki A.STRUGACKIS B.STRUGACKIS Nenorunātās tikšanās STĀSTI No krievu valodas tulkojusi Jautrīte Roze RĪGA «LIESMA» 1987 Аркадий Стругацкий, Борис Стругацкий Шесть спичек научно фантастические рассказы Аркадий Стругацкий, Борис Стругацкий полдень. XXII век Малыш Повести Аркадий Стругацкий, Борис Стругацкий За миллиард лет до конца света Москва «Советский писатель» Redakcijas kolēģija: Voldemārs Bals, Nora Bērziņa, Skaidrīte Bikova, 'Anis Brodelis, Aldonis Builis, Imants Daudišs, Uldis Nor1etis, Marite Romane, Zigmunds Skujiņš, Uldis Tirons, Ina Vaitmane, Guntis Valujevs, Ingrida Vāverniece Mākslinieks Andris Lamsters Noskanējis grāmatu un FB2 failu izveidojis Imants Ločmelis © Tulkojums latviešu valodā, sastādījums, priekšvārds, Izdevniecība «Liesma», 1987

Edgars Volless Nenotveramais  Mis Plūmpudiņa TAPALS 1996 Edgars Volless NENOTVERAMAIS Romāns Tulkojis Pēteris Miezītis MIS PLŪMPUDIŅA Stāsts no krājuma "Džentlmenis afērists" No angļu valodas tulkojis E. Feldmanis © "Tapals", 1996 © Mākslinieks EDGARS FOLKS Noskannējis grāmatu un FB2 failu izveidojis Imants Ločmelis

Stanislavas Lemas gimė Lvovo mieste, tuo metu priklausiam Lenkijai (dabar — Ukrainai), Sabinos Woller ir Samuelio Lemo šeimoje. Lemas buvo žydų kilmės, tačiau auginamas kaip katalikas, o vėliau save laikė ateistu. Lvovo universitete 1939–1941 m. studijavo mediciną. Per Antrąjį pasaulinį karą ir nacių okupaciją Lemas išvengė persekiojimo dėl savo kilmės, nes turėjo netikrus dokumentus. 1946 m. Stanislavas Lemas persikėlė iš Sovietų Sąjungos okupuotos teritorijos į Krokuvą ir tęsė medicinos studijas Jogailos universitete. Kad išvengtų karo gydytojo tarnybos, Lemas nelaikė baigiamųjų egzaminų, todėl tik gavo pažymėjimą, kad studijas baigė. Dirbo asistentu mokslinėje institucijoje ir laisvu laiku ėmė rašyti. 1946 m. Stanislavas Lemas debiutavo kaip poetas, taip pat išleido keletą romanų. 1951 m. išleido pirmąjį mokslinės fantastikos romaną — „Astronautai” (Astronauci). 1956 m. išleistas kitas romanas — „Magelano debesis” — paties autoriaus vėliau buvo vertinamas kaip menkavertis, tačiau tuo pačiu tai buvo kūrinys, pastūmėjęs Stanislavą Lemą ir toliau rašyti. 1957 m. Stanislavas Lemas išleido pirmąją negrožinę filosofinę knygą „Dialogai" (Dialogi), o po ketverių metų, 1961-aisiais, pasaulį išvydo pats žymiausias Lemo darbas — „Soliaris”. Tačiau tarptautinės šlovės pirmiau susilaukė kitas Stanislavo Lemo veikalas — trumpų apsakymų serija „Kiberiada”, pasakojantis apie pasaulį, valdomą robotų ir kitų intelektualių mašinų. 1977 m. Stanislavas Lemas tapo Krokuvos garbės piliečiu, o 1981 m. gavo garbės laipsnį iš Vroclavo Politechnikos, vėliau iš Opolės, Lvovo ir Jogailos universitetų. 1981 metų gruodžio mėnesį Lenkijos Liaudies Respublikoje įvedus karinę padėtį, Stanislavas Lemas išvyko į Berlyną, o paskui išvažiavo į Vieną ir grįžo tik 1988-aisiais