S.Lagerliof, unikali senojo pasakojamojo meno tradicijos puoselėtoja, sukūrė puikų psichologinį romaną, o kartu - graudžią istoriją apie tėvo meilę dukrai. Šis kūrinys gimė iš idėjos parašyti romanų ciklą apie vaikystės namus gimtojoje Morbakoje. Apie tai rašytoja yra rašiusi savo draugei, užsimindama, jog galvoje susikaupusi nesuskaičiuojama daugybė mažų istorijų (1, 109). Grįždama prie Švedijos kaimo temos, S.Lagerliof neabejotinai norėjo paliesti ir amžinąsias bendražmogiškas temas: meile, pasiaukojimą, tikėjimą. Įdomu, jog, pasak rašytojos, romano pagrindą sudaro realus atsitikimas