Miglotą vasaros pabaigos dieną aštuntojo dešimtmečio pradžioje šiaurės Elande be jokių pėdsakų dingsta mažas berniukas. Dienų dienomis ir savaitėmis jo ieško šeima, policija ir savanoriai. Daugiau nei po dvidešimties metų berniuko motinai Julijai netikėtai paskambina jos tėvas. Jis prašo atvažiuoti į Elandą ir padėti jam atsekti naują dingusio vaikaičio pėdsaką. Julija nenoromis grįžta į savo vaikystės salą pas susenusį tėvą. Julijai, vis dar neatsigavusiai po sūnaus dingimo, tenka  tenka atlikti savotišką detektyvo vaidmenį ir bandyti sužinoti tiesą. Ir tik dabar ji išgirsta kalbas apie mitais apipintą elandietį Nilsą Kantą, kadaise variusį siaubą visai apylinkei. Bet jis seniai miręs, gerokai seniau, nei dingo Julijos sūnelis. Ir vis dėlto yra žmonių, mačiusių Nilsą Kantą. Jie tvirtina, kad retkarčiais temstant, prieblandoje, jis vaikštinėja po kalkynę. Knyga su Fredžio Kriugerio namo vaizdu ant viršelio ir užrašu „Prieblanda“. Versta iš švedų kalbos - Nattfåk