Ką daryti, kai tampi statistiniu vienetu – bedarbiu, netekusiu vilties ir paskendusiu skolose? Viena airė į šį klausimą atsakė tapdama prostitute. Tada ji „atrado“ tokią Airijos – ir savo – pusę, apie kurią nė nenutuokė. „Esu eilinė dienas stumianti mama. Esu ta, su kuria maloniai paplepėtumėte prie mokyklos vartų (gal ir plepėjote), gydytojo laukiamajame ar eilėje pašte. Esu viena savimi besirūpinančių, patrauklių, išsilavinusių, ketvirtą dešimtį baigiančių moterų. Neįprasta tik tai, kaip užsidirbu pinigų paskolai grąžinti, vaikų pomėgiams ir maistui, bet viliuosi, kad tai nekeičia to, kas esu.“