Paskutinės Šanchajaus kurtizanės išpažintis Saulėta Kalifornija. San Fransiskas. Čia gyvenanti 98 m. senolė Siang Siang, geriau žinoma Bao Lan, Brangiosios Orchidėjos vardu, prieš „pradėdama kelionę į amžinybę“, provaikaitei ir jos sužadėtiniui pasakoja savo skausmingą ir kupiną netikėtų likimo vingių gyvenimo istoriją. Nedaug kas žino, kad ji – paskutinė Šanchajaus gėlių mergina, savo laiku buvusi turtingiausia, labiausiai šlovinama ming dzi: „gerbiama kurtizanė“. Tai išsilavinusi, daug pasiekusi visose meno srityse – literatūroje, muzikoje, tapyboje, kaligrafijoje ir poezijoje – moteris. Ji „regėjo visus šimtmečio džiaugsmus ir negandas“ ir nenori leisti „brangiam paveldui nugrimzti į lakųjį smėlį“. Senuose prisiminimuose atgyja 1918 metų Kinija. Brangiosios Orchidėjos tėvas melagingai apkaltinamas ir nubaudžiamas mirtimi, jo artimuosius prislegia gėdos našta. Motinai nelieka nieko kita, kaip stoti į budistų vienuolyną, todėl dukrą ji patiki globoti tolimai giminaitei iš Šanchajaus. Iš pradžių gyvenimas Persikų žiedų paviljone primena sapną. Egzotiškos gėlės, čiurlenantys fontanai, spalvingų karpių tvenkiniai – visa tai panašu į svajonę. Brangioji Orchidėja mokoma muzikos, literatūros, tapybos, kaligrafijos ir, nekaltos mergaitės nuostabai, meno teikti malonumą vyrams. Mat gražusis paviljonas turi kitą, tamsesnę paskirtį – čia įsikūręs elitinis viešnamis. Originalo pavadinimas - Peach Blossom Pavillion Vertėjas: Vytautas Petrukaitis