Šioje epopėjos apie faraoną Ramzį knygoje vaizduojamas XIII a. pr. Kr. klestintis Egiptas, valdomas faraono Sečio. Vyresnysis faraono sūnus Šenaras, tingus ir mėgstantis prabangą, įsitikinęs, kad atėjus laikui užims tėvo vietą. Tačiau, visų nuostabai, savo įpėdiniu ir Egipto valdytoju Setis paskelbia dar paauglį jaunesnįjį sūnų Ramzį. Eidamas į sostą šis turi tik keletą draugų – ištikimąjį raštininką Amenį, gyvačių kerėtoją Setau, moksladraugį hebrają Mozę... Į jaunuolio širdį pasibeldžia meilė: ką jis rinksis – gražiąją Izetę, ar paslaptingąją Nefertarę?.. Tuo metu klastingasis Šenaras kantriai rengia perversmą. Ar mirus tėvui Ramzis atsispirs rezgamoms intrigoms?

Tai antroji ciklo apie Ramzį knyga. Ramziui išaušo iškilmingoji diena: jis vainikuojamas Egipto karaliumi. Jaunasis valdovas turi viską, kas galėtų padėti jam tapti didžiu faraonu: įstabiosios Nefertarės ir savo išmintingosios motinos karalienės Tujos meilę ir ištikimų draugų, kuriais visiškai pasitiki. Kaip tik jie – uolus raštininkas Amenis, subtilus diplomatas Aša, savo kelio tebeieškąs hebrajas Mozė, gyvačių kerėtojas Setau – tampa pirmaisiais jaunojo faraono padėjėjais